| | 2010 04 23
Vilnius, Apatalikoji nunciatra
Mieli biiuliai,
pasiklausius Vilniaus katedros choro, kuris savo nuostabiu giedojimu pradjo ms susitikim Popieiaus vents proga, noriau, kad ir mano odiai bt kaip giesm, tik inau, kad jos skambjimas bus daug kuklesnis.
Dkoju jums visiems u dalyvavim, kuris man yra nepaprastai malonus. Ypatingai dkoju Lietuvos Valdios atstovams Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui ir jo monai Rasai, savo draugams Ambasadoriams bei j bendradarbiams, ir inoma, i visos irdies brolikai dkoju Lietuvos vyskupams, ypa Kardinolui Audriui Juozui Bakiui, Vyskup Konferencijos pirmininkui Arkivyskupui Sigitui Tamkeviiui, mieliems kunigams, vienuoliams ir vienuolms, katalikik judjim, asociacij ir organizacij atstovams, kultros pasaulio bei iniasklaidos monms ir visiems biiuliams… Tad kuo nuoirdiausiai sveikinu visus ia susirinkusius.
Popieiaus vent mus suburia aplink mylim Benedikto XVI asmen. Visai neseniai, balandio 16 d., jam sukako 83 metai, o balandio 19 d. jis vent penktsias irinkimo Popieiumi metines. Su malonumu prisimenu t 2005 m. balandio 19 d. vakar, kai 18 val. 15 min. centriniame Šv. Petro bazilikos balkone pasirod viesus, besiypsantis, atviras ir nuginkluojantis kardinolo Jozefo Ratzinger’io, garbingo kilnios Vokietijos snaus, tapusio Benediktu XVI, veidas. Tada jis pasak: „Brangs broliai ir seserys, po didiojo Popieiaus Jono Pauliaus II – garbingieji Kardinolai irinko mane – paprast ir nuolank Viepaties vynuogyno darbinink. Mane ramina tai, kad Viepats moka darbuotis bei veikti ir su netobulais rankiais, bet vis pirma pasivedu js maldoms“.
Per iuos penkerius metus Benediktas XVI – nuolankus, bet nepailstantis Viepaties vynuogyno darbininkas – neabejotinai visiems padar spd savo nepaprasta kultra, bet, ko gero, dar labiau savo subtiliu mogikumu: jo meilumas ir romumas, jo sugebjimas „bti viskuo“ sutinkamiems monms, ne tik savo bendradarbiams, bet ir tiems, kuriems skiria vos kelet akimirk, jo siklausymas ir jo kalbjimas leidia jausti j kaip tikr draug.
Todl, nors i prigimties Benediktui XVI yra svetima siekti pripainimo, jis yra populiarus ir mylimas Popieius. Jis pats atskleid to paslapt: „paklusnumas tiesai, o ne vieosios nuomons diktatrai“. Tiesai, kuri visada yra sujungta su meile, nes vykdyti teisingum mylint – tai krikionikosios egzistencijos pagrindin taisykl.
Benediktas XVI rodo ryk pavyzd, kaip vykdyti „ties meilje“, vadovaudamas Banyiai, sprendianiai skaudi seksualinio inaudojimo, kurio kaltininkai yra Banyios vyrai, problem. Tai parodo nuginkluojantis Laiko Airijos katalikams atvirumas. Taip pat Banyios pastangos iaikinti iuos baisius nusikaltimus, pradedant pripainimu to, kas yra vyk, susirpinimu dl auk ir j atvilgiu atlikt veiksm pasekmi. Vykstant paradoksaliai subtilios, o kartais ir ne taip subtilios agresijos, kurstomos ne vieno spaudos organo ir vieosios nuomons krj, kampanijai prie popiei, kurio neabejotinas nuopelnas yra skaidrumas eidim akivaizdoje, Benediktas XVI atsiliep taip: „puolami pasaulio, kuris kalba apie ms nuodmes, matykime, kad atgaila yra malon ir kad i ties btina atgailauti, tai yra, pripainti, kur esame suklyd savo gyvenime“. Net ir neteisingame puolime, nukreiptame prie Banyi, Benediktas XVI mato kanios, kuri gali vesti apsivalym ir atsinaujinim, malon.
Manau, kad Benedikto XVI pavyzdys ir stilius gali bti paraginimas mums visiems be iimties. Kai velgiame pasaul, kuriame gyvename, nelabai turime kuo pasidiaugti. Pastebime ritimsi emyn diena i dienos tiek vieame, tiek privaiame gyvenime, ir tai jau siekia susirpinim keliant lyg. Bet labiausiai neramina tai, kad individualizmas ir reliatyvizmas, kur nori prievarta primesti tam tikra kultra, galiausiai ima griauti ms visuomens, moralins atsakomybs, bendr sumanym pamatus. Neivengiamai kyla klausimas: ar pajgsime vl pakilti? Tikiu, kad visi suvokiame, jog reikia ne pavirutinik pertvarkym, bet dvasinio ir moralinio atsivertimo. Kriz yra gili, dl to reikalingos ir gilios permainos, pradedant sins atsinaujinimu.
Šiuos savo pamstymus baigiu, grdamas prie brangaus Benedikto XVI asmens, kuriam skirta i vent. Paskutiniuose savo Enciklikos apie vilt puslapiuose jis rao: „Gyvenimas atrodo it plaukimas per danai tamsi ir audring istorijos jr, beiekant keli mums rodani vaigdi. Tikrosios ms gyvenimo vaigds yra teisingai gyventi mokj mons. Jie yra vilties viesuliai. inoma, pati viesa, saul, patekjusi vir vis istorijos tamsybi, yra Jzus Kristus. Bet kad j atrastume, mums reikia ir artim viesuli – moni, dovanojani vies i viesos ir taip rodani krypt, kuria turtume plaukti“ (Spe salvi, 49). Noriau kiekvienam i js ir visiems mums palinkti bti gyvenimo kelionje “vaigde”. vaigde, kuri vieia ir ildo, kuri nuvieia gyvenim ir suildo ird t, kuriuos sutinkame ir kurie yra alia ms. Tuomet kelion per istorijos jr visiems taps ramesn ir diugesn. Dkoju jums. Ir telaimina Dievas mus ir ms Lietuv!
Arkivyskupas Luigi Bonazzi
Apatalikasis nuncijus
|
pradi
vir
